Kriminologijos istorija prasidėjo XVIII amžiuje, kai ekspertai pradėjo tirti veiksnius, turinčius įtakos nusikalstamam elgesiui.
Žodis kriminologija yra iš Lotynų Amerikos Krymo, kuris reiškia nusikalstamumą ir logotipus, o tai reiškia mokslą.
1876 m. Cesare Lombroso, gydytojas ir italų kriminologas, sukūrė teoriją, kad nusikalstamumo padarę žmonės turėjo tam tikras fizines savybes.
Kembridžo universiteto atliktas tyrimas rodo, kad nusikaltėliai yra labiau linkę į mažesnius intelektorinius intelekto koeficientus nei žmonės, kurie nedaro nusikaltimų.
Psichopatai dažnai turi aukštesnį nei vidutinį intelektą ir gali būti manipuliuojantys bei žiaurūs.
Dauguma serijinių žudikų vaikystėje jaučia smurtą prieš gyvūnus.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie dažnai žaidžia smurtinius vaizdo žaidimus, labiau linkę įvykdyti nusikaltimus suaugus.
Septintajame dešimtmetyje prieštaringai vertinama kriminologinė teorija buvo žinoma kaip nutrūkusi „Windows“ teorija, kurioje teigiama, kad maži nusikaltimai, tokie kaip vandalizmas, gali sukelti rimtesnį nusikaltimo padidėjimą.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai patiria stresą ir depresiją, labiau linkę atlikti nusikalstamus veiksmus.
FTB atliktas tyrimas rodo, kad maždaug 80% visų JAV įvykdytų nusikaltimų įvykdė 35 metų žmonės.
