Aplinkos etika yra etikos dalis, tirianti vertybes ir normas, susijusias su žmogaus gyvenimu ir jo ryšiu su natūralia aplinka.
Aplinkos etikos samprata apibendrina tokias problemas kaip gamtos apsauga, gamtos teisės, biotechnologijos ir gyvūnų teisių apsauga.
Aplinkos etikos samprata gali būti taikoma siekiant išspręsti pasaulines aplinkos problemas, tokias kaip globalus atšilimas, tarša ir miškų naikinimas.
Aplinkos etikos samprata taip pat apima tyrimą, kaip žmonės turi veikti, kad padidintų bendrą gerovę ir sumažintų neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai.
Aplinkos etika taip pat pabrėžia gamtos išlaikymo ir išsaugojimo svarbą bei užtikrinimą, kad žmonių interesai netrukdytų gamtos interesams.
Kai kurios aplinkos etikos teorijos pabrėžia gamtos išlaikymo ir išsaugojimo svarbą dabartinės ir ateities kartų gerovei.
Aplinkos etika taip pat daugiausia dėmesio skiria prigimtinėms teisėms ir supratimui, kad gamta turi tas pačias teises kaip ir žmonės.
Aplinkos etikos samprata taip pat siekiama padidinti supratimą apie žmogaus veiklos poveikį aplinkai ir skatinti ekologišką praktiką.
Aplinkos etika taip pat apima tokius klausimus kaip socialinis teisingumas, gyvūnų teisės ir ekosistemos atkūrimas.
Aplinkos etika taip pat pabrėžia žmogaus priklausomybės nuo gamtos išteklių mažinimo svarbą ir padidina žmogaus atsakomybę už aplinką.
