Vaiduoklis laikomas dvasia, kuri mirė, bet vis dar yra šiame pasaulyje.
Vaiduoklių samprata egzistavo nuo senų laikų, ir daugelis kultūrų vaiduoklius laiko būtybėmis, kurios gali sąveikauti su žmonėmis.
Kai kurie vaiduokliai yra laikomi blogais būtybėmis, kurios gali kelia pavojų žmonėms, o kiti laikomi padarais, kurie nėra pavojingi, arba tiesiog nori bendrauti.
Daugybė istorijų apie vaiduoklius, kurie klaidžioja tam tikrose vietose, tokiose kaip seni namai, kapai ar pilys.
Kai kurie vaiduokliai yra laikomi tragiškai ar nenatūraliai mirusių žmonių dvasiomis.
Vaiduoklių koncepcijos dažnai atsiranda populiariojoje kultūroje, tokiose kaip siaubo filmai, baisios istorijos ir vaizdo žaidimai.
Kai kurie žmonės mano, kad gali bendrauti su vaiduokliais per vidutinį ar regėjimą.
Kinijos kultūroje vaiduokliai yra laikomi tvariniais, kuriems reikalingi žmonės ir pagarba žmonėms.
Dauguma žmonių, kurie teigia matantys vaiduoklius, apibūdina juos kaip silpną šešėlį ar figūrą.
Nors nėra jokių mokslinių įrodymų, parodančių vaiduoklių egzistavimą, daugelis žmonių vis dar tiki jais ir stengiasi, kad atstumas nuo vietų būtų laikomas persekiojamomis vietomis.
