Žmogaus imuninė sistema gali atpažinti ir kovoti su daugiau nei 1 milijonu skirtingų rūšių mikrobų ir virusų.
Žmogaus imuninės ląstelės gali atskirti sveikas ir užkrėstas ląsteles ar vėžio ląsteles ir jas sunaikinti.
Žmogaus imuninė sistema gali atsiminti mikrobų ar virusų tipus, su kuriais susidūrė anksčiau, ir sustiprinti gynybą, jei mikrobai ar virusai vėl ateis.
Žmogaus kūno sukuriami antikūnai gali trukti keletą metų ar net visą gyvenimą po tam tikrų mikrobų ar virusų.
Baltieji kraujo kūneliai, vadinami T ląstelėmis, gali nužudyti vėžio ląsteles ir ląsteles, užkrėstas virusais ar bakterijomis.
Žmogaus imuninę sistemą gali sutrikdyti stresas, miego trūkumas ir prastas valgymo įpročiai.
Yra žinoma, kad kai kurie maisto rūšys, tokios kaip česnakai, imbieras ir datos, padidina žmogaus kūno ištvermę.
Žmogaus imuninei sistemai gali turėti įtakos aplinkos veiksniai, tokie kaip oro tarša, saulės spinduliai ir kenksmingų cheminių medžiagų poveikis.
Žmogaus imuninei sistemai taip pat gali turėti įtakos genetiniai veiksniai, dėl kurių kai kurie žmonės tampa jautresni infekcijoms ar autoimuninėms ligoms.
Vakcinacija yra veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo infekcinių ligų, nes tai gali sukelti antikūnų, apsaugančių organizmą nuo tam tikrų mikrobų ar virusų, gamybą.
