Faraono prakeikimas yra įsitikinimas, kad kiekvienas, kuris trikdo ir sugadina faraonų kapus, patirs nelaimes ir mirtį.
Faraono prakeikimas pirmą kartą pasirodė XX amžiuje po to, kai keli žmonės, dalyvavę archeologinėje ekspedicijoje į Egiptą, paslaptingai mirė.
Vienas garsiausių yra prakeiksmas, susijęs su Tutanchamuno kapu, kuriame per trumpą laiką po kapo atidarymo metu mirė nemažai žmonių, dalyvavusių archeologinėje ekspedicijoje.
Nors yra įsitikinimas apie faraono prakeikimą, šiuolaikiniai mokslininkai netiki, kad prakeikimas iš tikrųjų egzistuoja.
Priešingai, žmonių, dalyvaujančių archeologinėse ekspedicijose, mirtį greičiausiai lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip infekcija ar plinta ligos.
Faraono kapų sargybiniams dažnai atliekama labai sunki užduotis ir dėl jų darbo gali patirti blogos sąlygos.
Vienas iš garsiųjų faraono prakeiksmų yra prakeiksmas, susijęs su karaliene Nefertiti, kur, kaip teigiama, jis sukelia mirtį tiems, kurie trikdo jo kapą.
Kai kurie žmonės mano, kad faraono prakeikimas vis dar egzistuoja ir šiandien ir toliau daro įtaką žmogaus gyvenimui.
Nepaisant to, faraono prakeikimas neturi įtakos daugelio žmonių norai ištirti senovės Egipto istoriją ir aplankyti ten esančius archeologines vietas.
Šiuo metu faraono prakeikimas labiau laikomas įdomiomis legendomis ar mistine istorija, kurią reikia aptarti ir ištirti.
