Šokis yra žodis Indonezijoje, kuris reiškia šokį. Šokis tapo svarbia Indonezijos kultūros dalimi nuo priešistorinių laikų.
„Pendet Dance“ yra tradicinis balietiškas šokis, kuris pirmą kartą buvo pastatytas XX amžiuje. Šį šokį paprastai atlieka grupė moterų, kurios nešioja gėles ir šoka su gracful ir elegantiškais judesiais.
„Barong Dance“ yra tradicinis balietiškas šokis, iliustruojantis kovą tarp gėrio ir blogio. Šis šokis apima kaukių žaidėjus, dėvinčius gyvūnų kostiumus, tokius kaip liūtai ar beždžionės.
„Kecak Dance“ yra unikalus balietiškas šokis, nes jis nenaudoja muzikos. Ir atvirkščiai, šis šokis apėmė grupę vyrų, kurie sėdėjo sukryžiuodami kojas į ratą ir šokdamas sukūrė ritmingą Cako garsą.
„Saman Dance“ yra „Acehnese“ šokis, apimantis greitus ir sudėtingus šokėjų judesius, sėdinčius kilimėlyje. Manoma, kad šis šokis kilo iš tradicinių ritualų, naudojamų ligoms išgydyti.
„Tor-Tor“ šokis yra tradicinis „Batak“ šokis, paprastai atliekamas tradiciniuose renginiuose, tokiuose kaip vestuvės ar laidotuvių ceremonijos. Šis šokis apima švelnius ir elegantiškus judesius.
„Seripripi Dance“ yra tradicinis javanų šokis, kuriame dalyvauja moterys šokėjos, dėvinčios gražius batikos drabužius ir audinį. Šis šokių judėjimas paprastai būna lėtesnis ir elegantiškesnis nei šokiai iš kitų Indonezijos regionų.
„Reog Dance“ yra tradicinis „Rytų Java“ šokis, kuriame dalyvauja šokėjai, kurie dėvi gyvūnų kaukes, tokias kaip tigrai ar liūtai. Manoma, kad šis šokis kilęs iš folkloro apie herojus, kurie prižiūri savo karalystę iš monstrų.
„Merak Dance“ yra tradicinis „West Java“ šokis, kuriame dalyvauja šokėjai, kurie dėvi gražius povo kostiumus. Šis šokių judėjimas linkęs simbolizuoti povo grožį ir skustuvą.
„Dance Rampak“ būgnelis yra tradicinis Vakarų Sumatros šokis, kuriame dalyvauja šokėjai, kurie šoka tipišku būgnų muzikos ritmu. Manoma, kad šis šokis kilo iš Minangkabau karo tradicijos.
