Sąvoka imperializmas kilęs iš lotyniško žodžio „Imperium“, kuris reiškia absoliučią galią ar galią.
Romos imperija yra vienas iš pradinių imperializmo istorijos pavyzdžių.
XVI amžiuje tokios jūrų valdžia, kaip Ispanija, Didžioji Britanija ir portugalai, pradėjo tyrinėti naujas teritorijas ir teigė, kad regionas buvo jų kolonijos.
Europos imperializmas pasiekė savo viršūnę XIX amžiuje, kai Europos šalys varžėsi siekdamos įgyti įtakos ir teritorijos visame pasaulyje.
Didžiosios Britanijos imperija anksčiau buvo žinoma kaip karalystė, kur saulė niekada nebuvo panardinta dėl didžiulės teritorijos visame pasaulyje.
Imperializmo praktika dažnai apima priespaudą ir žmonių, gyvenančių šiose kolonijose, naudojimą.
Vienas garsiojo išnaudojimo pavyzdys yra Atlanto vergų prekyba, kurioje milijonai afrikiečių buvo priversti tapti vergais ir parduoti JAV ir kitoms kolonijoms.
Japonijos imperializmas XX amžiaus pradžioje Rytų Azijoje taip pat turėjo didelę įtaką regiono visuomenei ir kultūrai.
Europos imperializmo pabaiga įvyko po Antrojo pasaulinio karo, kai kolonijinės šalys pradėjo įgyti savo nepriklausomybę.
Nors imperializmas oficialiai baigėsi, jo poveikis visuomenei, kultūrai ir politikai visame pasaulyje vis dar gali būti jaučiamas ir šiandien.
