Ekspertų teigimu, 2050 m. Pasaulio gyventojai pasieks 9,7 milijardo žmonių, kad gamtos išteklių paklausa padidės.
Manoma, kad 2030 m. 60% pasaulio gyventojų gyvens mieste, taip padidindami iššūkius valdant atliekas ir taršą.
Indonezija yra šalis, turinti antrą plačiausią miško zoną pasaulyje po Brazilijos, todėl Indonezijos miškų palaikymas ir valdymas vaidina svarbų vaidmenį palaikant pasaulinės aplinkos pusiausvyrą.
Jungtinių Tautų duomenimis, kiekvienais metais švaistoma 1,3 milijardo tonų maisto, todėl ateityje išlaikyti maisto sistemos tvarumą bus svarbus iššūkis.
Klimato pokyčiai paveiks oro sąlygų modelius visame pasaulyje, įskaitant stichinių nelaimių, tokių kaip potvynis, sausra ir audra, dažnumą ir intensyvumą.
Manoma, kad 2050 m. 25% žemės ūkiui naudojamos žemės šiuo metu bus prarasta dėl miško urbanizacijos ir miškų naikinimo, tokiu būdu padidindamas spaudimą maisto gamybai.
Pastaraisiais dešimtmečiais jūros rūgštingumas padidėjo 30%, o tai gali turėti įtakos jūrų ekosistemoms ir kelti grėsmę žuvų ir kitų jūrų gyvūnų išgyvenimui.
Klimato pokyčiai taip pat gali paveikti žmonių sveikatą, įskaitant padidėjusią infekcinių ligų riziką, kurią skleidžia vabzdžiai ir gyvūnai, tokie kaip maliarija ir dengės karštligės karščiavimas.
Žaliosios technologijos, tokios kaip atsinaujinanti energija ir elektromobiliai, gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padidinti aplinkos tvarumą.
Durpų išsaugojimas ir atkūrimas gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padidinti biologinę įvairovę, tuo pačiu teikiant ekonominę naudą vietos bendruomenėms.
