1859 m. Charleso Darwino evoliucijos teoriją atrado per knygą apie rūšių kilmę.
Gyvosios būtybės iš pradžių yra vienas organizmas, kuris išsivystė į įvairius skirtingus gyvų daiktų rūšis.
Fosilijos yra svarbus įrodymas tiriant evoliuciją, tačiau tik nedidelė dalis gyvų daiktų, kurie tampa fosilijomis.
Genetinės mutacijos yra vienas iš svarbių evoliucijos veiksnių, kai genetiniai pokyčiai gali padėti gyviems daiktams išgyventi besikeičiančioje aplinkoje.
Natūrali atranka taip pat yra svarbus evoliucijos veiksnys, kai gyvi daiktai, kurie turi geresnę gamtą ir gali gerai prisitaikyti, išgyvens ir dauginasi.
Evoliucija ne visada sukelia teigiamų gyvų dalykų pokyčių, taip pat yra ir žalingų pokyčių.
Evoliucijos rūšių koncepcija yra dinamiška, kai ateityje mūsų žinomos rūšys gali pasikeisti ir formuoti į naujas rūšis.
Evoliucijos metu pokyčių greitis gali skirtis tarp rūšių ir priklauso nuo aplinkos ir genetinių veiksnių.
Kai kurie gyvūnai, tokie kaip driežai ir paukščiai, per trumpą laiką gali patirti evoliuciją per dirbtinės atrankos procesą.
Evoliucija vyksta ne tik gyvuose daiktuose sausumoje, bet ir gyvuose daiktuose jūroje ir ore.
