Jainizmas yra religija, kilusi iš Indijos ir buvo įkurta maždaug VIII a. Pr. Kr.
Jainizmas pabrėžia Ahimsos mokymus ar nežudymą, todėl šalininkai iš tikrųjų gerbia gyvenimą, įskaitant gyvūnų ir augalų gyvenimą.
Jainizmas padalija pasaulį į tris dalis: viršutinę prigimtį, centrinę prigimtį ir apatinę prigimtį. Viršutinę prigimtį gyvena dangiškos būtybės, žmonių ir gyvūnų vidurinė prigimtis, o žemiausia prigimtis - blogos būtybės.
Jainizmo šalininkai dėvi baltus drabužius, kad parodytų paprastumą ir atmestų materializmą.
Jainizmas turi 24 Tirthankara arba šventą mokytoją, paskutinis yra Mahavira.
Jainizmas turi penkis gyvenimo pavadinimus: Sadhvi (kunigas moteris), Sadhu (kunigas vyrai), Sravaka (vyrai pasekėjai), Sravika (moterys pasekėjai) ir Yati („True Seeker“).
Jainizmo šalininkai reguliariai pasninkauja, ypač šventomis dienomis ir festivaliais.
Jainizmas moko, kad Moksha ar išsivadavimas nuo gimimo ir mirties ciklo gali būti pasiektas per meditaciją, savistabą ir labdarą.
Jainizmas mano, kad visi gyvi daiktai turi sielą ir egzistavimą, kuris yra toks pat svarbus, todėl jie ne tik gerbia žmones, bet ir gyvūnus bei augalus.
Jainizmas taip pat moko Syadvada sampratos ar reliatyvumo teorijos, kuri pripažįsta, kad tiesa yra santykinė ir priklauso nuo kiekvieno asmens perspektyvos.
