Nacionalizmas pirmą kartą Europoje atsirado XVIII amžiuje kaip reakcija į išorinės valdžios dominavimą ir sustiprinti tautinę tapatybę.
Nacionalizmas tapo svarbiu šiuolaikinės istorijos veiksniu, ypač kovojant su nepriklausomybe ir naujų šalių formavimu.
Nacionalizmo sampratą pirmiausia pristatė vokiečių filosofas Johanas Gottfriedas Herderis XVIII amžiaus pabaigoje.
XIX amžiuje nacionalizmas tapo vis populiaresnis Europoje ir tapo svarbiu karo ir konfliktų tarp šalių veiksniu.
Nacionalizmas taip pat vaidina svarbų vaidmenį Nacionaliniame išsivadavimo judėjime Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje XX amžiuje.
Vienas sėkmingo nacionalizmo judėjimo pavyzdys yra Indijos nepriklausomybės judėjimas iš Didžiosios Britanijos 1947 m.
Nacionalizmas taip pat tapo prieštaringai vertinamu dalyku, ypač globalizacijos ir migracijos kontekste.
Kai kurios šalys, tokios kaip JAV, priėmė nacionalizmo ideologiją, kad sustiprintų nacionalinę tapatybę ir skatintų vidaus politiką.
Nacionalizmas taip pat paveikė meną ir kultūrą, nes daugelis menininkų ir rašytojų sukūrė kūrinius, kurie stiprina tautinę tapatybę.
Nors nacionalizmas tapo svarbia pasaulio istorijos ir politikos dalimi, ši ideologija dažnai kritikuojama, nes ji gali sukelti konfliktus ir sugadinti ryšius tarp šalių.
