Indonezijoje vaikai, kuriuos oficialiai priima kitos šeimos, nebegalima laikyti biologinių jų biologinių šeimų vaikų.
Nuo 2002 m. Indonezija turėjo įstatymą dėl vaikų apsaugos, reglamentuojančios vaikų įvaikinimo procesą.
Vaikai, kuriuos oficialiai priima kitos šeimos, turi tas pačias teises kaip ir biologiniai vaikai, įskaitant teisę gauti tą patį išsilavinimą ir medicininę priežiūrą.
Priėmimo procesas Indonezijoje paprastai užtrunka ilgai ir sudėtingas, nes jame dalyvauja įvairios šalys, tokios kaip socialinė tarnyba, teismai ir biologinės šeimos.
Indonezijoje yra keletas įvaikinimo tipų, įskaitant vieno vaiko priėmimą, vaikų įvaikinimą iš didelių šeimų ir vaikų įvaikinimą iš šalies.
Prieš priimdami, vaikai turi atlikti daugybę sveikatos ir psichologinių tyrimų, kad užtikrintų, jog jie yra tinkami įvaikinti.
Šeimos, norinčios įvaikinti vaikus, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, turėti padorų ir finansiškai stabilų namą.
Vaikai, kuriuos oficialiai priima kitos šeimos, paprastai priima naujus šeimos vardus ir kartais taip pat skiriami naujų vardų.
Nors įvaikinimas gali būti sprendimas poroms, kurios negali turėti biologinių vaikų, taip pat yra daug žmonių, kurie nusprendžia priimti kaip būdą suteikti geresnes galimybes vaikams, kuriems jos reikia.
Įvaikinimas taip pat gali turėti teigiamą poveikį įvaikintiems vaikams, nes jie gali sulaukti savo naujų šeimų meilės ir dėmesio bei galimybę gyventi stabilesnėje ir saugesnėje aplinkoje.
