Autizmas yra neurobiologinis sutrikimas, turintis įtakos smegenų vystymuisi ir daro įtaką socialiniams gebėjimams ir individualiam bendravimui.
Autizmo paplitimas pasaulyje per pastaruosius kelis dešimtmečius labai padidėjo.
Nėra nė vieno medicininio ar biologinio testo, kuris gali nustatyti autizmo diagnozę, diagnozė grindžiama individualaus elgesio ir socialinės sąveikos stebėjimu.
Autizmas neturi aiškių priežasčių, tačiau keli rizikos veiksniai gali turėti įtakos asmens galimybę išsivystyti autizmą.
Autizmas nėra liga, kurią galima išgydyti, tačiau tinkama intervencija ir terapija gali padėti autizmui sergantiems žmonėms vystytis ir efektyviau veikti.
Kai kurios fizinės savybės, tokios kaip mažesnės ausys ir tipiškos veido formos, galima pastebėti asmenims, sergantiems autizmu.
Kai kurie autizmą turintys asmenys turi ypatingų sugebėjimų, tokių kaip puiki atmintis ar nepaprasti matematiniai sugebėjimai.
Autizmas nėra blogos priežiūros ar tėvų meilės nebuvimo rezultatas.
Kai kurie autizmą sergantys asmenys gali parodyti skirtingą reakciją į dirgiklius, tokius kaip garsas ar prisilietimas.
Kai kurie žmonės, sergantys autizmu, gali mėgautis pasikartojančia veikla, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar žaisti tą patį žaidimą pakartotinai.
