Diplomatija egzistavo prieš tūkstančius metų, net prieš senovę kaip senovės Egiptas ir senovės Roma.
Viena iš garsiausių diplomatinių istorijos figūrų yra imperatorius Qin Shi Huangas, kuris XIII a.
Vestfalijos konferencija 1648 m. Buvo laikoma šiuolaikinės diplomatijos etapu, nes ji nustatė šiuolaikinės tautos principus.
Diplomatija taip pat vaidina svarbų vaidmenį pasauliniame kare, pavyzdžiui, 1939 m. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos susitarimas, kuris leido Hitleriui užpulti Lenkiją.
Viena iš garsiųjų diplomatų moterų yra Eleanor Roosevelt, kuri 1945–1952 m. Dirbo JAV ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.
Kultūrinė diplomatija taip pat yra vis svarbesnė, nes tokios programos kaip „Fulbright“ stipendijos ir menų ir kultūros mainai tarp šalių.
Diplomatija taip pat gali būti atliekama sportuojant, o olimpinės ir Pasaulio taurės turnyrai dažnai naudojami kaip platformos skatinant tarptautinę taiką ir bendradarbiavimą.
Diplomatiją gali atlikti visi, įskaitant asmenis, nevyriausybines organizacijas ir pilietinės visuomenės grupes.
Diplomatija taip pat vystosi kartu su technologine pažanga, tokiomis kaip socialinės žiniasklaidos ir konferencijų vaizdo įrašų naudojimas, siekiant palengvinti bendravimą tarp šalių.
Vienas iš garsiųjų Indonezijos istorijos diplomatų yra Soedjatmoko, kuris 1973–1981 m. Ėjo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pareigas.