Prieš įvedant popierinius pinigus, žmonės naudoja įvairių rūšių pinigus, įskaitant druską, gyvūnų odą ir net didelius akmenis.
XVII amžiuje Nyderlandų tulpės tapo labai populiarios, o kaina pakilo labai aukštai. Tačiau šis ekonominis burbulas kilo ir daugelis žmonių prarado pinigus.
XVIII amžiuje Didžioji Britanija tapo pasaulio ekonomikos centru, nes jos gamina daugybę daiktų, parduodamų visame pasaulyje, įskaitant drabužius, tekstilę ir arbatą.
XIX amžiuje daugelis žmonių dirbo gamyklose ir patiria blogas darbo sąlygas. Tai paskatino darbo nepriklausomybės judėjimą, kuris reikalavo jų teisių.
XX amžiaus pradžioje JAV tapo pagrindine ekonomine jėga, nes jos gamino automobilius ir gamyklos mašinas, naudojamas visame pasaulyje.
Per didžiąją depresiją šeštajame dešimtmetyje daugelis žmonių prarado darbą ir prarado pinigus akcijų rinkoje. Tai sukelia didelius vyriausybės ekonominės politikos pokyčius.
Po Antrojo pasaulinio karo daugelyje Europos ir Azijos šalių sparčiai augo ekonomikos augimas, nes jos atstato savo infrastruktūrą.
Aštuntajame dešimtmetyje daugelis besivystančių šalių patyrė ekonominę krizę, nes naftos kainos smarkiai išaugo. Dėl to daugelis šalių patiria didelę infliaciją ir ekonominius sunkumus.
Dešimtajame dešimtmetyje internetas tapo vis populiaresnis ir pakeitė žmonių apsipirkimo ir verslo būdą. Tai sukelia naują pasaulio ekonomikos revoliuciją.
Šiuo metu daugelis šalių kovoja su tokiomis problemomis kaip klimato pokyčiai, ekonominė nelygybė ir atsakingų technologijų naudojimas. Tai sukelia daug diskusijų apie tai, kaip ekonomika turi vystytis ateityje.
