Drožyba ar drožyba yra tradicinis menas, kuris šimtus metų vystėsi Indonezijoje.
Drožimo menas paprastai atliekamas ant medinių daiktų, tokių kaip statulos, reljefai ir papuošalai.
Indonezijoje drožyba dažnai naudojama kaip pastatų papildymas arba kaip buitinių baldų dekoravimas.
Indonezijos drožybos menininkai garsėja drožybos technikomis, kurios yra labai detalios ir subtilios, pavyzdžiui, drožiniai ant tradicinių namų durų ir langų.
Kai kurie Indonezijos regionai taip pat pasižymi savitu drožybos stiliumi, pavyzdžiui, Balio su medžio ir akmens drožybos menu, ir „Jepara“ su drožybos baldais.
Viena iš medienos medžiagų, kurios dažnai naudojamos drožybai, yra tikmedis, nes jos turi stiprų ir patvarią skaidulą.
Be medienos, kitos drožybai naudojamos medžiagos yra akmenys, tokie kaip natūralus akmuo, marmuras ir granitas.
Drožimo menas taip pat dažnai naudojamas kaip papildomos pajamos kaimo bendruomenėms, ypač tose vietose, kuriose yra gamtos išteklių, tokių kaip mediena ir akmuo.
Drožyba taip pat dažnai naudojama kaip suvenyrų objektas turistams, lankantiems Indoneziją.
Kai kurie Indonezijos drožybos menininkai laimėjo tarptautinį pripažinimą, pavyzdžiui, Nyoman Nuarta, sukūrę Garuda Wisnu Kencana statulą Balyje, kuri tapo Indonezijos turizmo ikona.
