Centrinės statistikos agentūros (BPS) duomenimis, 2020 m. Indonezijos neturtingų žmonių skaičius yra apie 24,8 mln.
Apie 60% neturtingų Indonezijos gyventojų gyvena kaimo vietovėse.
Ryžių vartojimas yra pagrindinis skurdo veiksnys Indonezijoje, nes dauguma neturtingų Indonezijos gyventojų vis dar priklauso nuo ryžių vartojimo kaip pagrindinis energijos ir baltymų šaltinis.
Indonezija turi socialinės pagalbos programą, kuri padės vargšams, tokiems kaip „Family Hope“ programa (PKH), ne grynųjų pinigų pagalba maistui (BPNT) ir „Prakja“ darbo kortelės.
Skurdo santykis Indonezijoje sumažėjo nuo 10,9% 2019 m. Iki 9,7% 2020 m.
Skurdas Indonezijoje yra labiau paplitęs šeimose, turinčiose daug vaikų, ypač kaimo vietovėse.
Skurdas taip pat gali paveikti žmogaus sveikatos, švietimo ir gyvenimo kokybę.
Indonezijoje apie 70% neturtingų žmonių dirba neoficialiame sektoriuje, pavyzdžiui, gatvės pardavėjai ir namų darbuotojai.
Skurdas gali sukelti stresą ir nerimą, kuris daro įtaką psichinei sveikatai.
Skurdas taip pat gali pabloginti aplinką, nes neturtingi žmonės linkę naudoti esamus gamtos išteklius, kad patenkintų gyvenimo poreikius.
