Humanizmas yra gyvenimo vaizdas, kuris žmones apibūdina kaip visos gyvenimo veiklos centrą.
Šiuolaikinis humanizmas pirmą kartą buvo pristatytas Indonezijoje Nyderlandų kolonijinėje eroje XIX amžiuje.
Humanizmo judėjimas Indonezijoje buvo sustabdytas naujos tvarkos metu, nes buvo laikoma, kad jis prieštarauja komunizmo supratimui.
Vienas iš garsiųjų Humanistų Indonezijoje yra Sutanas Takdir Alisjahbana, rašytojas ir intelektualas.
Humanizmas Indonezijoje dažnai siejamas su sekuliarizmu ir liberalizmo judėjimais.
Humanizmas Indonezijoje taip pat dažnai laikomas judėjimu, kuris bando sujungti Vakarų vertybes su Indonezijos kultūra.
Humanizmo judėjimas Indonezijoje tampa vis populiaresnis reformų epochoje, nes vis daugiau žmonių žino apie žmogaus teisių svarbą.
Humanizmas Indonezijoje taip pat dažnai siejamas su feminizmo judėjimu, nes jis pabrėžia lygiaverčių teisių tarp vyrų ir moterų svarbą.
Kai kurios garsios Humanistinės organizacijos Indonezijoje yra Humanitarinių mokslų studentų asociacija, Indonezijos humanio fondas ir Indonezijos humanistų tinklas.
Kartu su technologijų ir globalizacijos kūrimu Indonezijoje vis labiau reikalingas humanizmas, norint išlaikyti žmoniją ir susidurti su įvairiais ateities iššūkiais.
