Literatūrinė teorija yra studijų sritis, kurioje tiriama, kaip mes skaitome, analizuojame ir aiškiname literatūrinius kūrinius.
Literatūros teorijoje yra įvairių požiūrių ir teorijų, naudojamų analizuoti literatūrinius kūrinius, tokius kaip feminizmas, postkolonializmas ir psichoanalizė.
Viena iš garsiųjų literatūros teorijos figūrų yra Jacquesas Derrida, žinomas dėl savo dekonstrukcijos teorijos.
Intertualumo ar interteksualumo samprata yra viena iš svarbių literatūros teorijos sąvokų, nurodančių ryšį tarp literatūrinių kūrinių ir kitų literatūros kūrinių arba su socialiniais ir kultūriniais kontekstais, kuriuose kuriamas darbas.
Kai kurios literatūros teorijos teorijos daro prielaidą, kad literatūrinių kūrinių prasmė nėra paties tekste, o skaitytojams ar socialiniams bei kultūriniams kontekstams, kuriuose kuriamas darbas.
Marksistinė teorija yra vienas iš požiūrių į literatūros teoriją, pabrėžiantį ryšį tarp literatūrinių kūrinių ir visuomenės egzistuojančių socialinių bei ekonominių struktūrų.
Feminizmo teorija literatūros teorijoje pabrėžia lyties ir seksualumo vaidmenį literatūriniuose darbuose, taip pat kritikuoja neteisybę ir diskriminaciją moterų literatūriniuose darbuose.
Postmodernizmas yra vienas iš literatūros teorijos judėjimų, atmetančių mintį, kad literatūriniuose kūriniuose yra viena prasmė, ir daroma prielaida, kad prasmė priklauso nuo skaitytojo perspektyvos.
Jacques'o Derrida dekonstrukcijos teorija daro prielaidą, kad literatūros kūrinių prasmė yra nestabili ir visada keičiasi, ir pabrėžia kalbos ir ženklų vartojimą literatūros darbuose.
Literatūrinė teorija naudojama ne tik analizuojant literatūrinius kūrinius, bet ir gali būti taikoma įvairioms kitoms teksto tipams, tokiems kaip filmai, muzika ir vaizduojamasis menas.