Apšvietos judėjimas prasidėjo XVIII amžiuje Europoje ir išplito visame pasaulyje.
Šiuo judėjimu siekiama skatinti racionalų ir mokslinį mąstymą kaip būdą išspręsti socialines ir politines problemas.
Garsiosios Apšvietos figūros, tokios kaip Voltaire, Jean-Jacques Rousseau ir Thomas Paine, vaidino svarbų vaidmenį šiame judėjime.
Apšvietos skatina mintį, kad žmonės turi tas pačias žmogaus teises, įskaitant teisę į žodžio laisvę ir religiją.
Šis judėjimas taip pat skatina mintį, kad valstybė turi būti reguliuojama remiantis demokratijos, o ne monarchijos ar autoritarinės vyriausybės principais.
Viena iš Apšvietos ypatybių yra mokslo ir švietimo akcentavimas.
Apšvietimas taip pat skatina mintį, kad žmonės gali pagerinti savo gyvenimą per inovacijas ir technologijas.
Šis judėjimas vaidina svarbų vaidmenį skatinant Amerikos ir Prancūzijos revoliuciją, o tai sukelia didelius pokyčius politikoje ir socialiniuose abiejose šalyse.
Apšvietimas taip pat daro įtaką menui, literatūrai ir architektūrai, o įtakos matomos tokiuose darbuose kaip Frankenšteino romanai ir neoklasikinė architektūra.
Nors šis judėjimas turi didelę įtaką istorijoje, kai kurie kritikai kaltina jį esąs elitas ir ignoruoja vargingesnių poreikių.
