Elgesio ekonomika yra ekonomikos šaka, nagrinėjanti žmonių elgesį priimant ekonominius sprendimus.
Elgesio ekonomikos metu žmonės laikomi būtybėmis, kurios ne visada yra racionalūs priimant sprendimus.
Elgesio ekonomikos teoriją pirmiausia pristatė Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky aštuntajame dešimtmetyje.
Elgesio ekonomika tiria psichologinius, socialinius ir emocinius veiksnius, turinčius įtakos ekonominių sprendimų priėmimui.
Viena iš svarbių elgesio ekonomikos sąvokų yra pažinimo paklaida arba kognityvinis šališkumas, tai yra klaida apdorojant informaciją, kuri gali priimti neracionalius sprendimus.
Elgesio ekonomika taip pat nagrinėja kadravimo sąvoką, būtent, kaip pateikti informaciją, gali paveikti žmogaus suvokimą ir sprendimą.
Elgesio ekonomikoje taip pat nagrinėjama galimybių sąnaudų koncepcija, būtent išlaidos, kurias reikia padengti renkantis alternatyvą priimant sprendimus.
Elgesio ekonomika taip pat nagrinėja vartotojų elgesį priimant sprendimus dėl pirkimo, įskaitant veiksnius, turinčius įtakos vartotojų pageidavimams.
Elgesio ekonomikoje stumdymo sąvoka naudojama norint paveikti žmogaus elgesį, suteikiant nedidelį padrąsinimą, kuris gali padaryti juos labiau linkusius priimti norimus sprendimus.
Elgesio ekonomika taip pat nagrinėja finansinį elgesį, įskaitant veiksnius, turinčius įtakos investicijoms ir rizikos prisiėmimui.
