Stresas yra fiziologinis kūno reakcija į dirgiklius, vadinamus stresoriais.
Dažniausi stresoriai yra aplinkos pokyčiai, kurie gali būti fiziniai, psichiniai ar socialiniai veiksniai.
Streso hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas, bus išleidžiami į kraujotakos sistemą reaguojant į stresą.
Padidėjęs streso hormonai yra susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu, padidėjusiu širdies ritmu ir padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje.
Lėtiniai streso įpročiai gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių problemos, miego sutrikimai ir psichiatriniai sutrikimai.
Kūnas reaguoja į stresą padidindamas simpatinės nervų sistemos aktyvumą, dėl kurio padidėja širdies ritmas, kraujospūdis ir gliukozės kiekis kraujyje.
Atsakymai į stresą gali paveikti imuninę sistemą, kuri gali sukelti papildomų sveikatos problemų.
Streso išdėstymas apima supratimą, kaip kūnas reaguoja į stresą, taip pat kaip reakcijos kontrolės įgūdžius.
Stresas taip pat gali būti naudingas, nes jis gali suteikti energijos susidurti su iššūkiais, pagerinti rezultatus ir padėti pasiekti tikslus.
Stresas gali paveikti socialinį elgesį, nes tai gali paveikti tai, kaip individai sąveikauja su kitais.
